superka automobiliusAutomobiliukai per savo gyvenimėlius nurieda tūkstančius kilometrų, o jei pasiseka, tai ne per vieną kelionę ir nuotykių patiria. Nusivilia savo šeimininku automobilis tada, kai jo šeimininkas netaiso laiku, arba nurašo į penciją anksčiau laiko. Geras automobilis yra ištikimas kaip geras šuo, bus tavo kelyje su tavimi tol, kol pajėgs, kol paskutinį gara išleis, kol variklis užsives… O kas yra automobiliui pensija? Na, automobilio gali laukti keli keliai: išardymas ir metalo laužas, po to rudijimas garaže bunant net nenaudojamu, trečia, supirkimas.

Daugiau informacijos: www.automobiliusupirkimas.name

 

Automobilius superka ne tie, kam jų reikia savoms reikmėms, o  tiek, kurie juos perpardavinėja arba supresuoja į gabaliuką, kad neužimtų vietos. Nors ne, paskutinis pavirtimas į kubelį labiau tinka metalo laužynams nei tiems, kas superka automobilius. Automobiliui supirkimas tai tas pats kaip senyvam žmogui senelių namai… Kodėl? Todėl, kad senelių namuose yra ir ligoti ir seni žmonės arba tokie žmonės, kurie niekam nebereikalingi. Superka automobilius juk irgi ne pirmos jaunystės, jie jau būna ištvėrę ne vieną remontą, ne vieną gedimą, gal net auto įvykį. Seni automobiliai kartais yra kaip seni žmonės, nes nuvertinami, atstumiami, paliekami likimo valiai vieni. Seni geri automobiliai, tikrai labai seni, jei jiems pasiseka, būna restauruojami ir gali ridėti iš naujo. Supirkinėtojai superka automobilius, kurie turi dar kiek vertės. Retro automobiliai, kurie jau yra antikvariniai, vertės turi net daugiau nei kuris žmogus gali suprasti. Kai kurių automobilių istorijos graudžios, graudesnės nei žmogaus. Automobiliui žiauriausia būti paliktam po avarijos, kai vairutojas pabėga iš įvykio vietos. Tada automobilis yra tarsi atpirkimo ožys, gal net paverčiamas skundiku… Mat registracijos numeris gali greitai padėti nustatyti greitai lakstantį vairuotoją, kuriam iš tiesų nedera imti vairo į rankas. Automobiliams gėda, kad jie negali pasipriešinti girto žmogaus valiai. Jie paklusniai užsiveda ir neretai protestuodami girtiems pasivažinėjimams suka į šalikėles. Supirkinėtojai superka automobilius net tada, jei atutomobilis turi daugiau sąžinės nei jo savininkas. Dažnai po auto įvykio automobilis spyriojasi, atsisako daugiau riedėti, nes žmonės nesirūpina nei jais, nei savimi… Liudna supirktiems automobiliams, kad daugiau nebevažiuos, kad jų padangų nebekutens afsaltas, bet ką jau padarysi. Lai superka automobilius iš negerų vairuotojų. Geriau stūksoti vietoje nei būti verčiamam judėti to, kuris visiškai nepatinka. Kai kurie sakys, kad automobilis sielos neturi, tai tik daiktas, o tie, kas superka automobilius, galės prieštarauti visą dieną. Automobiliai mato savo dideliais žibintais ir daug džiaugsmo, ir daug vargo. Tai priklauso nuo automobilio šeimininko. Jei atutomobilio gyvenimas buvo geras, tai jis parduotas dar geros būklės, dar linksmai važiuojantis, gyvuoja sau toliau su naujais šeimininkais kaip šuniukas paimtas iš prieglaudos. Automobiliai, kurių gyvenimas buvo per daug ekstremalus, matęs daug tvorų, daug kartų sudegintų padangų skausmas nuo „saulučių“ piešimo ir kt… Galiausiai, kai superka tokius automobilius, nukankintus, pavargusius… Pažiūri į tokius ir darosi liūdna kažko. Taip išeina, kad automobilio nuotaika persiduoda ir žmonėms, tik ne visi žmonės tai pastebi. Vieni žiūri į gyvenimą plačiai, o kitų mąstymas siauras, ribotas. Vieni yra jautresni ir mato daugiau nei kiti, toks jau tas pasaulis, tokia tvarka jame, kad ne visi yra jautrios sielos savininkai. O dėl automobilių, tai tik ypatingi automobiliai turi sielą. Gal ne veltui kai kurie žmonės savo automobiliams vardus duoda, o kitiems tokia mintis į galvą niekada neateina.

Supirkinėtojai superka automobilius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *