Jau pirties statyba17 amžiuje, vokiečių mokslininkas Adamas Olearis yra pasakęs, kad Rusijoje nėra nei vieno miestelio, ar kaimo, kuriame nebūtų rusiškų pirčių. Garinės rusiškos pirties statyba pasižymi tuo, kad joje yra ypatingai didelis karštis. Rusai sėdi ant karštų lentų ir pirtyse dar vanojasi karštomis beržų vantomis. Po tokių procedūrų rusai mėgsta apsilieti šaltu vandeniu, arba išsimaudyti šalto ežero vandenyje. O žiemos metu – tiesiog įkristi į sniegą. Šios tautos piliečiams tai yra geriausias sveikatos gerinimo būdas.

Petras Didysis buvo aktyvus rusiškos pirties gerbėjas. 1703 metais Sankt Peterburge jis leido kiekvienam norinčiam pasistatyti po rusišką pirtį. Rusiškos pirties statyba buvo daroma iš rąstų, kraunamų vienų priešais kitą. Tarp jų buvo dedamos samanos. Pirtys buvo šildomos „juoduoju būdu“. Buvo pastatoma kaitinimo orkaitė tiesiog pirtyje. Dūmai kilo tiesiai pirtyje. Sienos tokiose pirtyse tapdavo juodos, todėl šios pirtys ir buvo laikomos juodomis.

Rusiškos pirties statyba labai skyrėsi nuo Romos laikais statomų pirčių. Visų pirma, rusiška pirtis buvo statoma iš medienos ir neturėjo jokios ypatingos prabangos. Vienintelis tikslas buvo – pagerinti žmonių sveikatą. Antra, rusiška pirtis turėjo tik du kambarius: laukiamąjį, kuriame žmonės ilsėjosi nuo pirties karščio ir garinės pirties kambarį. Rusiškose pirtyse nerasite jokių piešinių ant sienų ar kokių nors kitų meninių detalių. Nuspręsti, kurioje vietoje bus statoma rusiška pirtis, buvo lygiai taip pat svarbu, kaip nuspręsti, kur statyti bažnyčią.

Romos laikų pirtyse buvo daug pirties kambarių, kuriuose buvo galima mėgautis skirtingomis oro temperatūromis. Rusiškose pirtyse temperatūra buvo galima pasirinkti tik atsisėdant ant skirtingo aukščio lentų. Kuo aukštesnėje lentynoje sėdite – tuo didesnė temperatūra.

Pirtys buvo kaitinamos krosnyse, ant kurių dar buvo sudėti akmenys. Jie nuo aukštos temperatūros garuodavo, todėl rusiškos pirtys ir buvo vadinamos garinėmis pirtimis.

Visais laikais rusiška pirtis nebuvo įsivaizduojama be vantų. Jas darydavosi iš įvairų šakelių: beržo, ąžuolo ir kitų. Vantos buvo gaminamos iš vytelių su lapais ir vėliau specialiomis sąlygomis džiovinamos. Jos pagerina kraujo apytaką ir veikia kaip puikus masažas.

Rusiškos pirties statyba ir istoriniai faktai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *