Kodėl taip vertinamas šiltinimas ekovata?Šiltinimas ekovata – tai taupus, ekonomiškas, ekologiškas ir greitas pastatų izoliavimo būdas, pastaruoju metu itin vertinamas ne tik mūsų šalyje, bet ir ten, kur gamtos sąlygos yra žymiai atšiauresnės nei Lietuvoje.

Celiuliozine vilna, celiuliozine vata bei ekovilna dar yra vadinama ekovata, o toks terminas ir yra užpatentuotas Lietuvoje. Nors ši puri organinė celiuliozinė termoizoliacinė medžiaga yra prieš 100 metų atrasta Anglijoje (1893 m.), per tą laiką naudota daugelyje šalių, tačiau pas mus ji atkeliavo vos daugiau nei prieš dešimt metų.

Ekovatos sudėtis:

celiuliozes pluoštas (perdirbtos medžio bei popieriaus atliekos, kurios sudaro 81 %);

boro rūgšties (12 %) bei

borakso (7 %) mišinys.

Šiltinimas ekovata galimas visose naujai statomo ar renovuojamo pastato dalyse: palėpės, stogo, sienų (bei jose esančių oro tarpų) ir grindų. Ekovata sienos gali būti šiltinamos arba iš vidaus, arba iš išorės, o taip pat yra atliekamas ir jose esančių oro tarpų užpildymas, kuris garantuoja maksimalią šilumos izoliaciją. Tačiau ekovata negalima apšiltinti pamatų.

Šiltinimas ekovata galimas šiais izoliavimo būdais:

  1. Šlapiu,
  2. Sausu,
  3. Šlapiu klijiniu.

Daugelis mūsų šalies gyventojų, statančių nuosavą namą, rinkdamiesi statybines bei šiltinimo medžiagas, ypatingai kreipia dėmesį į tai, ar jos suteiks maksimalų patogumą, ekologiškumą, funkcionalumą. Būtent tai gali užtikrinti šiltinimas ekovata. Kokiomis gi dar savybėmis pasižymi ši smulkiaplaušė medžiaga?

Šiltinimas ekovata pasižymi šiais privalumais:

  • triukšmo iš lauko nepatekimas į patalpas;
  • atsparumas gaisro atveju (ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei (B), ji nesilydo, nedega, neišskiria nuodingų dujų);
  • nesiveisia puvinys ir kt. grybelinės ligos (dėl jos sudėtyje esančių boro junginių), ši šiltinimo medžiaga nėra patraukli ir graužikams bei vabzdžiams;
  • mažas šilumos pralaidumas (dėl gebėjimo maksimaliai užsandarinti net menkiausias ertmes šiluma pro jas neiškeliaus iš pastato. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas λ = 0,0377 W/mK);
  • prisideda prie pinigų taupymo (pirmiausia – ji yra visiškai sunaudojama šiltinimo proceso metu ir nė kiek nėra išmetama. Antra, ši šiltinimo medžiaga prisidės prie taupymo ilgą laikotarpį, kai saugos namų šilumą. Paminėsime ir šį faktą, jog šiltinimas ekovata vyksta greitai ir be brangių montavimo technologijų);
  • pasižymi sandarumu (o tai reiškia, kad ne tik saugos namuose esančią šilumą, bet ir per vasaros kaitrą į patalpas nepraleis karščio);
  • ekologiška šiltinimo medžiaga (ekovata yra gaminama iš visiškai perdirbto popieriaus ir medžio plaušo bei impregnuota ekologiškomis, nelakiomis cheminėmis medžiagomis, jos sudėtyje nėra jokių toksinių sudedamųjų dalių. Be to, gaminant ekovatą yra surišama anglis, kuri neišsiskiria kaip metanas ir todėl nepapildo sąvartynų);
  • tinkama alergija sergantiems žmonėms (celiuliozės pluoštas, iš kurio yra gaminama ekovata, visiškai nekenksmingas sveikatai, tad  gyvenimas ekovata apšiltintame pastate suteikia svaikas ir natūralias, be cheminių medžiagų aplinkoje, sąlygas);
  • puikios ventiliavimo savybės (sienos natūraliai kvėpuoja, todėl jose visiškai nesikaupia drėgmė, be to, ekovata sugeria garus ir tokiu būdu vyksta savaiminis vėdinimosi procesas).

Šiltinimas ekovata vyksta naudojant specialią įrangą, tam darbui yra reikalingos atitinkamos žinios ir patirtis, todėl savarankiškai savojo namo apšiltinti nerekomenduojama. To priežastis – dėl to, kad atliktas šiltinimo procesas pasiteisintų ir būtų įvertintas kaip maksimaliai kokybiškas. Nes netinkamai naudojant ekovatą vėliau galima būtent jai priskirti nepelnytas neigiamas savybes, kurios iš tikrųjų pasireikštų būtent dėl neprofesionalaus apšiltinimo proceso.

Kodėl taip vertinamas šiltinimas ekovata?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *